Kuriozitete per Shqiperine .. 1. Nė territorin e Shqipėrise, pranė Shkėmbit tė Kavajės ka ndodhur beteja e fundit midis Cezarit dhe Pompeit. Kjo ka ndodhur nė vitn 48 B.C dhe ėshtė mbyllur me fitoren e Cezarit. Shkėmbi i Kavajes nė antikitet njihej me emrin
Petra" .Pranė kėtij objekti Cezari kishte ngritur kampin e tij.
2. Shqipėria ėshtė vendi ku ndodhen tre liqenet tektonike mė tė mėdhenj, mė tė thelle dhe mė tė lartė tė Gadishullit Ballkanik. Kėto janė Liqeni i Shkodrės, i cili shtrihet nė veri perėndim tė vendit me sipėrfaqe 368 Km2 nga tė cilat Shqipėrise i takojne 149 km2. Nė territorin e vet Shqipėria ka njė gjatėsi brigjesh tė larmishme prej 57 km.
Liqeni i Ohrit gjendet nė jug lindje. Ai ka njė thellėsi maksimale prej 289 metrash dhe njė kthjelltėsi majft tė lartė. Izobata arrin nė 22 metra. Pėr vlerat e tij natyre e historike liqeni I Ohrit ėshtė pjese e trashėgimise botėrore tė UNESCOS.
Liqeni i Prespes ndodhet gjithashtu nė jug lindje tė vendit nė njė lartesi 850 metra mbi nivelin e detit, duke pėrbėrė liqenin mė tė lartė tektonik tė Ballkanit. Brigjet e tij janė spektakolare dhe nėpėrmjet rrjedhjes nėntokėsore ai furnizon liqenin e Ohrit.
3. Duke lundruar nėpėr liqenin artivicial tė Komanit ju do tė shijoni njė pejzazh tipik fiordesh nė zemėr tė Mesdheut. Ky liqen ėshtė formuar nė vitin 1986 nga ujėmbledhėsi i Lumit Drin, si pasojė e ndėrtimit tė Hidroēentralit tė Komanit . Ai ka njė sipėrfaqe prej 12 km2 , me njė gjatėsi prej 34,5 km dhe njė gjerėsi brigjesh prej 50 60 metrash. Liqeni gjendet midis luginave dhe kanioneve me bukuri tė rrallė. Brigjet shkėmbore bien thike mbi liqen duke krijuar pejazhe tė mbrekullueshe. Lundrimi mbi ketė liqen lidh Shkodrėn dhe Tiranėn me qytetin e Bajram Currit dhe zonėn e Tropojės.
4. Nė shpellėn e Pėllumbasit, e cila ndodhet pranė kryeqtetit tė vendit janė gjetur skelete tė ariut tė shpellave (
ursus speleaus). Ky i fundit ka jetuar rreth 400 mijė vjet me parė. Nė tė gjithė Europėn njihen 5 shpella tė tilla. Shpella gjendet nė njė distance prej 25 km larg nga Tirana . Eshtė e vendosur nė grykėn panoramike tė Skoranės. Shpella ėshtė e ruajtur mirė. Ajo ka njė gjerėsi prej 10 -35 metra, lartėsi 15 deri ne 40 metra dhe arrin deri nė 300 metra gjatėsi. Nė shpellėn e Pėllumbasit janė gjetur edhe mbetje tė jetės humane.
5. Laguna e Karavastasė pėrbėn pikėn mė perėndimiore nė Europė ku folėzon Pelikani Kaēurrel (
pelicanus crispus). Qė prej vitit 1994 kjo lagunė ėshtė nėn Konventen Ndėrkombėtare tė RAMSARIT. Vetė laguna ka njė sipėrfaqe prej 4.330 hektarėsh, duke pėrbėrė njėkohesisht edhe lagunėn mė tė madhe tė bregdetit shqiptar. Ajo pėrbėn njė prej 12 parqeve kombetare tė Shqipėrisė. Eshtė mjaft e kėndėshme tė observosh nga afėr pelikanėt ne fjale. Ata ulen zakonisht nė njė ishull tė vogel ranor tė lagunes i cili quhet ndryshe edhe ishulli i pelikanėve. Pranė tij mund tė shkohet me varkė. Kėtu gjendet 5 pėr qind e numrit botėror tė kėsaj specie. Laguna e Karavastasė ėshtė njė ekosistem mjaft i rėndėsishėm natyror edhe pėr habitate tė tjera.
6. Gjuha shqipe mendohet se ka pėr bazė pellazgjishten. Kėta tė fundit janė bartės sė kulturės se neolitit dhe fillimit tė pokės sė bronxit nė territorin e Shqipėrisė. Zbulime tė kėsaj kulture janė gjetur nė Podgorie, Kolsh etj. Tezat te cilat mbėshtesin vazhdimėsinė iliro pellazge janė instensifikuar sidomos nė shek XVII. Njė prej studiusve mė tė rėndėisishėm tė kėsaj teze ka qenė albanologu i shquar J.G.Han.
7. Nė Durrės ndodhet amfitheatri roman i cili pėr nga madhėsia ėshtė i dyti nė Ballkan. Amfitheatri u ndėrtua nė shek I. A.D., nė periudhėn e perendorit romak Hadrian. Ai ka njė kapacitet prej 15 20 mijė shikuesish. Pėr nga stili i ndėrtimit ngjason me monumentet e Pompeit dhe Kapuas nė Itali. Nė shek X nė galeritė e tij u ndėrtua njė kapele e cila shquhet pėr mozaikėt e rrallė muror.
8. Njė pjese kėngėve tė krahinave tė jugut tė Shqipėrisė kėndohet pa instrumenta muzikore. Ky lloj interpretimi quhet iso polifoni. Kjo e fundit ėshtė Pjesė e kryeveprave tė trashėgimise orale tė njerezimit dhe mbrohet nga UNESCO si vlerė boterore. Iso polifonia kėndohet nė pjesėn jugore tė shqipėrisė tė njohur si Toskėria. Veēanėrisht kjo formė e interpretimit ėshtė e njohur nė krahinėn e Labėrisė. Zakonisht nė Shqipėri gjatė muajit nėntor nė qyteti e Vlorės zhvillohet Festivali Folklorik Kombetar i iso polifonisė.
9. Qyteti antik i Butrintit, i pėrmendur nga poeti Virgjil nė poemėn e tij Eneida dhe i njohur ndryshe si njė Trojė e dyte, sė bashku me qytetin muze tė Gjirokastrės janė tė pėrfshira nė listėn e trashėgimisė Botėrore tė UNESCOS.
Butrinti ishte njė qytet i fortifikuar i fisit tė Kaonėve, njė prej fiseve mė tė mėdha tė Ilirisė sė jugut. Rrėnojat pėrbėhen nga teatri, tempulli i Asklepiusit pagėzorja, fortėsa veneciane, portat etj
Gjirokastra ėshtė njė prej qyteteve kryesore tė Shqipėrisė sė jugut . Ajo ėshtė shpallur Qytet Muze e njohur ndryshe eshe me emrin Qyteti i njėmijė shkallėve. Sipas njė legjende popullore qyteti eshte krijuar nga njė princeshė me emrin Argjiro. Ajo ēfarė tėrheq mė tepėr vizitorin nė Gjirokastėr janė shtėpite prej guri tė cilat ngjajnė me kėshtjella tė grumbulluara njėra mbi tjetrėn.
10. Heroi Kombėtar i Shqipėrisė, Gjergj Kastrioti , njihet si mbrojtės i krishtrimit Europian. Busti dhe emtri I tij gjendet nė shumė prej qyteteve tė Europės. Ai organizoi njė rrezistencė tė suksesėshme pėr 25 vjet me rradhė duke i ndalur Otomanėt tė vazhdonin invazionin e tyre drejt perėndimit. Ai i theu tre here Otomanėt gjatė rrethimeve tė Krujės nė 1450, 1475 dhe 1467.